naras

1 nãras sm. (4) 1. R384, KII223, J zool. narūnų šeimos vandens paukštis (Colymbus): Naraĩ dideli, su kuodais Rtn. Juodasai naras (C. grillus) BŽ613. Naras paukštis SD195. Lizdus naras krauna kupstuose prie pat vandens T.Ivan. Plaukdamas Nemunu mačiau narą Vl. Gaigalas panėrė, naras palėkė, volungužė tupėjo JV772. Ir anas naras čėsu vasaros, lenkdamas sprandą, [v]andenė[je] lando D103. ^ Eina kaip naras (vikriai, greitai) LTR(Pp). Judri tie vaikai kaip naraĩ Krš. Parejau iš apžadų kaip naras Šts. Uosio medelis, plieno žagrelė, o jaučiukėliai kai naružėliai LTR(Plv). Aš būčiau ten nardęs kaip naružėlis LTR(Ob). Du naru narina, du vanagu kabina, o pats piršlys vargšas paskui selina (artojas) Mrk. 2. [K] kas nardo: Žmogus, kurs moka nardytis, bus nãras J. Naras žmogus SD195. Narai (šunys) puikiai moka plaukti ir gelbėti skenduolius rš. 3. žmogus, atliekantis povandeninius darbus: Narai sumaningai leidžiasi dugnan Ašb. Įtaisas nusileisti į jūros dugną vadinamas narų varpas rš. Kaip tas nãras, su telefonu marių gilumon pasinėręs, marių dugnio daiktus peržiūri ir apsako A.Baran. 4. prk. apie judrų, gyvą, apsukrų žmogų: Ta mergelka ciela nãras – visur lipa, nosį kaišio[ja] Krš. Bepigu jiems apsidirbti – visi tokie naraĩ Ll. O tu, bernužėli, šelmi naružėli, nepadirgei plintelės JV58. O tas bernelis, šelmis narelis, bandė mano būdelį JV201. 5. nėrimas į vandenį: Jis moka gerą nãrą padaryti, t. y. pasinerti, vandeny nardyti J. 6. RtŽ urvas, ola.